RŪPINIMASIS SAVIMI KORONAVIRUSO PROTRŪKIO METU: PSICHOLOGO PATARIMAI DARBUOTOJAMS

Naujienas apie koronavirusą kasdien sužinome iš kiekvieno naujienų kanalo ir kitų žiniasklaidos priemonių. Kasdien paveiktų šalių sąrašas ilgėja, daugėja mirties atvejų skaičius. Greičiausiai tai sukelia nerimą ir baimę. Štai dešimt įrodymais pagrįstų pasiūlymų, kurie padės jums įveikti krizę.

1. Domėkitės ir mokykitės.
Stenkitės kuo daugiau sužinoti apie riziką ir turimus išteklius. Nors tai paprastas patarimas, bet kuo būsite geriau pasirengę, tuo geriau susidorosite su bet kuria situacija.

2. Nerimas nėra blogai
Tyrimai parodė, kad vidutinio sunkumo nerimas reiškia didesnę tikimybę, kad žmogus imsis atitinkamų atsargumo priemonių, pvz., elgsis taip, kad apsisaugotų nuo ligos (pvz., plaus rankas), nei tie, kurie nerimo nejaučia.

3. Rūpinkitės savimi.
Įrodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą: prižiūrėdami save ir atsakingai elgdamiesi su savo sveikata (pvz., gerai išsimiegodami, valgydami subalansuotą maistą ir sportuodami), apsisaugosite nuo koronaviruso ir fiziškai, ir psichologiškai.

4. Pasverkite gaunamos informacijos patikimumą.
Tiek informacijos stoka, tiek prastos kokybės informacija skatina neracionalų mąstymą. Paanalizuokite, kokiu būdu jus pasiekia informacija apie koronavirusą (pvz., iš žiniasklaidos, iš draugų, šeimos narių). Ar patikimas jūsų informacijos šaltinis? Ar informacija racionali? Ar ji tiksli? Patikrinkite gaunamą informaciją klausdami savęs, kiek ji racionali ir nešališka.

5. Susitelkite į tai, ką galite valdyti pats.
Ankstesnių viruso protrūkių (tokių kaip SARS) tyrimai parodė, kad žmonės linkę manyti, kad šios grėsmės yra mažiau kontroliuojamos nei kitų streso sukėlėjų keliamos grėsmės. Kai manome, kad grėsmė yra nekontroliuojama, mes taip pat mažiau linkę spręsti problemą ar lanksčiau reaguoti į naujas situacijas. Todėl tikrai svarbu nustatyt tai, kas priklauso nuo mūsų valios.

6. Rūpinkitės prevencija, o ne aplinkinių vengimu.
Kai jaučiame pavojų, imamės atsakomųjų veiksmų. Tyrimai parodė, kad į šio tipo grėsmę dažniausiai reakcija esti trejopa: a) savęs raminimas (kai viliamės, kad viskas praeis); b) palaikymo siekimas (kai ieškome kitų praktinės ar emocinės paramos) ir c) empatiškas reagavimas (kai susidorojame su problema galvodami apie poveikį kitiems). Problema ta, kad ne visos šios reakcijos yra vienodai naudingos.
Jei esate žmogus, linkęs ramintis: „mane tai aplenks“ tai reiškia, jog jūs greičiausiai laikysitės atokiau nuo žmonių viešose vietose, bet tuo pat metu mažiau atsakingai elgsitės su savo sveikata (pvz., nesilaikysit rekomendacijos plauti rankas). Pasikliauti kitais įveikiant problemą taip pat dažnai nenaudinga, ypač jei tie žmonės sunerimę ne mažiau už jus pačius. Veiksmingiausia problemos įveikimo reakcija – empatija. Tie žmonės, kurie gresiant pavojui pagalvoja apie kitų savijautą ir jausmus, dažniau elgiasi produktyviai sveikatos atžvilgiu, kitaip sakant, imasi prevencinių priemonių. Šis elgesys naudingesnis bendrai gerovei, nei žmonių ir viešų vietų vengimas.

7. Pagalvokite apie tai, kokį poveikį jūs pats darote aplinkiniams.
Sustokite ir pagalvokite, kaip koronaviruso grėsmės akivaizdoje jaučiasi kiti žmonės. Gali būti, kad pagalvojęs apie kitų gerovę labiau susirūpinsite savimi ir sąmoningiau imsitės prevencinių priemonių.

8. Sutelkite dėmesį į dabartinį momentą.
Iškilus tokiai rimtai grėsmei, kaip ši, mes nerimaujame: „kas jeigu?“ Nerimaujame ir dėl ateities. Mintys apie tai, kas nepriklauso nuo mūsų valios gali priblokšti ir paralyžiuoti. Todėl svarbu stabtelti ir susitelkti į tai, kas vyksta čia ir dabar. Galbūt jums pavyks tai padaryti elgiantis praktiškai – padalijus dieną į laiko tarpsnius su mažesnėmis užduotimis, sutelkiant dėmesį paeiliui į kiekvieną atskirą užduotį. Galbūt norėsite išbandyti ir tokią techniką, kaip sąmoningumas ar meditacija. Tyrimais nustatyta, kad abi jos tikrai duoda naudą kai kuriems žmonės, nes padeda jiems išlikti čia ir dabar ir susidoroti su negandomis.

9. Būkite pasirengę pasakyti „ne“.
Organizacija, kuriai jūs priklausote privalo rūpintis tiek jūsų fizine, tiek psichine sveikata, todėl jūs neturite patekti į tokią situaciją, kai kuriai nors jų yra padaryta žala. Būkite pasirengę pirmiausia pagalvoti apie save ir savo sveikatą, o ne apie savo vaidmenį organizacijoje.

10. Nebijokite paprašyti pagalbos.
Jei pastebite, kad baimės ima viršų ir jums sunku su jomis tvarkytis, užuot stengęsi spręsti jas savo jėgomis, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.

Saulius Čaplinskas nuotrauka.
“Daugiau nei šimtas psichologų ir psichoterapeutų susivienijo po vienu
stogu ir yra pasiruošę teikti nuotolinę nemokamą emocinę pagalbą medikams
bei jų artimiesiems – dar niekada nebuvo taip svarbu pasirūpinti savimi!
Registruokis čia: https://medo.lt/
Projekto iniciatoriai: Jaunųjų Psichiatrų Asociacija”

nuorodos
https://medo.lt/
http://vpsc.lrv.lt/lt/naujienos/emocine-ir-psichologine-pagalba-medikams-ir-ju-seimos-nariams