Tonzilitas: gydyti vaistais ar operuoti?
Tonzilitas – tai gomurio, žiočių ir ryklės limfinio audinio darinių, vadinamų migdolais, uždegimas, dažniausiai infekcinės (bakterinės arba virusinės) kilmės.
Kas tai yra tonziles?
Tonzilės – tai kiekvieno mūsų imuniteto sargybiniai, nuolat budintys prie kvėpavimo takų išorinių vartų. Tonzilės – labai svarbi žmogaus imuniteto struktūrinė ir funkcinė dalis. Jos saugo mūsų organizmą nuo bakterijų, virusų ir kitų žalingų agentų.
Pažvelkime į pirmąjį piešinį ir minutėlę įsivaizduokime, kad prie imuniteto vartų pastatyti sargybiniai ligoti, apsnūdę, nusiplūkę nuo kojų, arba, o tai dar blogiau – vartai į mūsų organizmą palikti visai be sargybinių, be jokios apsaugos!
Kodėl sergama tonzilitu?
Lėtiniu tonzilitu serga ir nuo jo rečiau ar dažniau kenčia daugiau žmonių, negu galima įsivaizduoti. Įvairių autorių atlikti tyrimai rodo, kad įvairiomis tonzilito formomis kasmet perserga dauguma žmonių, kai kurie serga net po keletą kartų per metus..Tonzilitas nėra tokia jau nekalta liga: jis gali pridaryti nemažai žalos sveikatai, jau nekalbant apie varginančius simptomus: ryklės skausmą, diskomfortą, karščiavimą, darbingumo sumažėjimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Tonzilių uždegimas gali būti dvejopas: angina arba tonzilitas.
Angina paprastai vadinamas ūminis infekcinis tonzilių susirgimas, jai būdinga labai ryški organizmo intoksikacija, temperatūros pakilimas iki 39 laipsnių ar netgi daugiau, galvos ir raumenų skausmas, stiprus peršėjimas ryjant seiles, bendras silpnumas. Tonzilitas – tai vangus lėtinis procesas, be ryškios intoksikacijos ir aukštos temperatūros, todėl dauguma tonzilitu sergančių žmonių nesilaiko gulimo režimo, nekreipia deramo dėmesio į paūmėjimo simptomus (nedidelį temperatūros pakilimą, nestiprų gerklės skausmą, bendrą organizmo silpnumą), taip darydami didelę žalą savo organizmui.
Skiriamos dvi tonzilito formos: paprastasis ir toksinis alerginis. Paprastasis (katarinis) tonzilitas neturi ryškesnių simptomų, nesukelia pacientui didesnių kančių ar negalavimų. Šią tonzilito formą gali nustatyti tik gydytojas paciento apžiūros metu.
Blogiau, jei paprastoji tonzilito forma tampa toksine alergine. Tuomet pasireiškia lėtinė organizmo intoksikacija (apnuodijimas mikroorganizmų gaminamais toksinais) ir alergizacija: periodiškai pakyla kūno temperatūra (iki 37,5 laipsnių), pacientą vargina bendras silpnumas, nuovargio jausmas, sumažėja darbingumas, kartais paskauda širdį ar raumenis, gali sutrikti inkstų ar nervų sistemos veikla. Kai kuriems polinkį turintiems asmenims gali išsivystyti reumatizmas, susiformuoti širdies yda, išryškėti lėtinis inkstų uždegimas. Sergant migdolų uždegimu gali užgulti ausys, prisidėti vidurinės ausies uždegimas, atsirasti kitokių komplikacijų.
Tonzilitas yra rimta liga, galinti komplikuotis inkstų ar širdies pažeidimu. Todėl tonzilitą būtina rūpestingai gydyti:
- vaikus ir paauglius reikia gydyti – kad nustotų dažnai sirgę peršalimo ligomis, taptų stipresni, užaugtų aukštesni ir sveikesni, kad pagerėtų jų protiniai, intelektiniai sugebėjimai (valia, dėmesio koncentracija, mokymosi kokybė, pažangumas);
- vidutinio amžiaus asmenis – kad “prasitęstų” jaunystė, padidėtų psichinis ir fizinis aktyvumas bei darbingumas, kad pasitaisytų išvaizda ir jie atrodytų jaunesni;
- senyvo amžiaus žmones – kad atitoltų senatvė ir ji būtų sveikesnė: nepersekiotų lėtinės ligos, sumažėtų išlaidos gydymui, prailgėtų gyvenimas.
Ankstesnių metų buvusios Sovietų Sąjungos ir naujausiais JAV statistikos duomenimis, asmenims, sergantiems lėtiniu tonzilitu, miokardo infarkto arba galvos smegenų insulto rizika padidėja 9 kartus, lyginant su nesergančiais lėtiniu tonzilitu!
Efektyvaus lėtinio tonzilito gydymo nauda sveikatai ir gyvenimo kokybei įrodyta daugelio klinikinių ir farmakoekonominių tyrimų.Tačiau dalis visuomenės laikosi klaidingos nuomonės: jeigu gerklės neskauda – nereikia ir gydytis.
Deja, lėtinis tonzilių uždegimas gali rusenti ar netgi išplisti po organizmą be jokių simptomų. Žmonės dažniausiai nerimauja dėl pūlingų kamščių tonzilėse ar nemalonaus kvapo iš burnos,bet šie lėtinio tonzilito požymiai yra gana reti.
Lėtinė infekcija, glūdinti tonzilėse, iš lėto ir klastingai nuodija ligonio organizmą. Kas kartą ryjant seiles, ryklės raumenys susitraukdami iš migdolų plyšelių (lakunų) išspaudžia porciją pūlingo sekreto su patogeniniais mikroorganizmais ir jų prigamintais nuodais (toksinais). Mokslininkai paskaičiavo, kad lėtiniu tonzilitu sergantis asmuo per parą praryja stiklinę pūlių, išsunktų iš tonzilių.
Siūlome atlikti tokį eksperimentą: prieikite prie veidrodžio, išsižiokite, mentele prispauskite liežuvio šaknį ir gerai apžiūrėkite gomurį bei ryklę. Pamatysite stambius, akytus, nuo uždegimo paraudusius išburkusius migdolus, padengtus tirštomis pūlingomis gleivėmis, pamatysite pūlių kamštukus tonzilių skylutėse (lakunose) ten gyvena ir dauginasi mikrobai, gamindami toksinus, nuodijančius žmogaus organimą. Tonzilėse gyvenančių patogeniškų mikroorganizmų gaminami toksinai žaloja širdį, kraujagysles, inkstus, raumenis, kitus audinius ir ląsteles, skatina įvairių ligų, tarp jų ir labai sunkių (reumato, inkstų uždegimo ir kt.) atsiradimą. Pirmieji šių ligų simptomai gali pasireikšti dar jaunystėje - kaip retais užeinantys, trumpalaikiai, nestiprūs skausmai širdies plote, raumenų arba juosmens maudimas. Neretai sergantieji lėtiniu tonzilitu skundžiasi silpnumu, apatija, pastebi, kad pernelyg šviesi arba tamsi jų odos spalva.
Nustatyta, kad sergantieji lėtiniu tonzilitu netgi gyvena trumpiau - vidutinė jų gyvenimo trukmė tesiekia 70 metų, nors organizmo galimybės jiems leistų gyventi gerokai ilgiau. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad tuomet, kai medicina išmoks gydyti ir sveikatinti žmogaus kūne esančias gleivines, visi kiti audiniai „gyvens“ iki 200 metų ar netgi ilgiau.
Kaip gydomas tonzilitas?
Tonzilitas gydomas dvejopai:
- taikomas vietinis (lokalus) gydomasis poveikis migdolams,
- skiriama organizmo stiprinamoji terapija (vitaminai, subalansuota visavertė mityba, tinkamas dienos režimas).
Operacija – ne išeitis
Neretai sergantiesiems lėtiniu pasikartojančiu tonzilitu siūloma operacija - pašalinti gomurio migdolus. Manoma, kad tuomet bus išvengta lėtinio tonzilito komplikacijų ir kitokių nepageidautinių pasekmių, antrinių susirgimų. Tačiau jau seniai pastebėta, kad po chirurginio tonzilių pašalinimo neretai iškyla naujų sveikatos problem, kaip antai, antrinis vietinis gleivinės imunodeficitas, pacientą pradeda varginti pasikartojantys nosies ir ančių (veido daubų, sinusų) susirgimai, išryškėja alerginės kvėpavimo takų ligos. Moksliniai tyrimai rodo, kad asmenys, kuriems chirurgiškai pašalintos tonzilės, dažniau suserga lėtiniu faringitu ar bronchitu, jiems padidėja rizika susirgti bronchų astma ir kitomis kvėpavimo ar net virškinimo organų ligomis.
Todė dabartiniu metu specialistai labai rezervuotai vertina gomurio migdolų arba adenoidų chirurginio pašalinimo naudą. Vyrauja požiūris, kad tonzilės žmogaus organizmui labai reikalingos, todėl jas reikia pasistengti išsaugoti, nebent pašalinimo nauda labai nusvertų konservatyvaus gydymo galimybes.