Pasaulyje arterine hipertenzija serga daugiau nei 1 milijardas žmonių. Lietuvoje apie trečdalis visų mirčių yra susijusios su šios ligos sukeliamomis komplikacijomis. Ši diena skirta atkreipti visuomenės dėmesį į padidėjusio kraujospūdžio keliamas grėsmes ir skatinti prevenciją.
Kas yra arterinė hipertenzija?
Tai būklė, kai kraujospūdis arterijose ilgą laiką būna padidėjęs. Dėl to padidėja širdies, kraujagyslių, inkstų bei kitų organų apkrova, o negydoma liga gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Rizikos veiksniai
Padidėjusį kraujospūdį gali lemti šie veiksniai:
- Vyresnis nei 55 metų amžius
- Rūkymas
- Antsvoris arba nutukimas
- Nervinė įtampa, stresas
- Didesnis nei 2 g druskos suvartojimas per dieną
- Alkoholio vartojimas
- Mažas fizinis aktyvumas
- Naktinis darbas
- Cukrinis diabetas
- Inkstų, skydliaukės ligos
- Miego apnėja
- Genetiniai veiksniai (jei artimi giminaičiai sirgo AH)
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
- Aortos koarktacija (įgimtas aortos susiaurėjimas)
Galimi simptomai
Daugelis žmonių gali nejausti jokių simptomų, todėl hipertenzija dažnai vadinama „tyliuoju žudiku“. Tačiau kai kuriais atvejais pasireiškia:
- Galvos skausmai
- Dažnas širdies plakimas
- Nuovargis
Negydomos hipertenzijos pasekmės
Negydoma ar nepakankamai kontroliuojama hipertenzija gali sukelti:
- Miokardo infarktą, širdies nepakankamumą
- Galvos smegenų insultą
- Inkstų nepakankamumą
- Regos sutrikimus
Kaip teisingai pasimatuoti arterinį kraujospūdį namuose?
- Prieš matuojant kraujospūdį rekomenduojama bent 30 minučių nerūkyti, nevartoti kofeino turinčių ar alkoholinių gėrimų.
- Pailsėkite ir ramiai pasėdėkite bent 5 minutes. Nesikalbėkite.
- Atsisėskite prie stalo, kad rankos būtų širdies lygyje. Abi kojos turėtų liesti grindis, o nugara – remtis į kėdės atlošą.
- Uždėkite manžetę ant apnuogintos žasto dalies, 2 cm virš alkūnės linkio. Ji turi būti tinkamo dydžio ir apgaubti ranką be laisvumo.
- Paspauskite mygtuką „Pradėti“ ir matuokite kraujospūdį tris kartus su trumpomis pertraukomis.
- Užrašykite rezultatus, nurodydami datą ir laiką.
- Jeigu sistolinis kraujospūdis yra didesnis nei 140 mmHg, o diastolinis – didesnis nei 90 mmHg, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju.
Kviečiame pasirūpinti savo sveikata
Reguliarus kraujospūdžio stebėjimas – tai paprastas, tačiau labai svarbus žingsnis širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje. Jei pastebite padidėjusius rodiklius ar jaučiate nerimą dėl savo sveikatos, kviečiame registruotis konsultacijai mūsų poliklinikoje.