Kai imame atidėlioti, pradeda suktis neigiamas užburtas ratas. Užduoties atlikimo vengiame įvairiais būdais, tačiau toliau apie ją galvojame, pradedame manyti, jog nesugebame susitvarkyti su kylančiais iššūkiais, neigiamos mintys apie save toliau atidėliojant tik stiprėja, o prisivertę atlikti darbą paskutinę minutę, patiriame, kad atidėliojimas „veikia“ ir ateityje dar mažiau tikime savimi bei savo gebėjimu įveikti atidėliojimą čia ir dabar.

Medicinos psichologė Evelina Riepšaitė kviečia pakalbėti apie tai, kas svarbu norint sumažinti atidėliojimo rato greitį bei galiausiai kaip jį sulaužyti, jog galėtum susikurti palankias sąlygas produktyvumui ir iš karto imtis to, kas tau rūpi.

Susidūrus su užduotimi ar tikslu, kurį paprastai atidėliojame, svarbu:
• keisti netinkamas taisykles ir prielaidas apie save, užduotį bei atidėliojimą;
• išmokti toleruoti diskomfortą;
• atsisakyti pasiteisinimų kurie skatina atidėliojimą;
• save motyvuoti, o ne kritikuoti;
• taikyti praktines strategijas, padedančias sumažinti atidėliojimą.

Tam, jog užduotį atliktum čia ir dabar, turi išsiaiškinti, ko tiksliai reikalauja užduotis, kada turi ją atlikti, kokių priemonių ir metodų tau prireiks, jog ją atliktum bei kaip suplanuosi laiką darbo atlikimui.

Kokia tavo užduotis ir tikslas?

• Sudaryk darbų sąrašą bei įsivardyk kiek laiko tau užtruks atlikti kiekvieną sąrašo punktą. Planuokis dienai, savaitei ar mėnesiui.
• Tam, jog nepasimestum savo darbų sąraše, surūšiuok jo punktus taip, kad pačios svarbiausios užduotys, kurias reikia atlikti dabar, taptų prioritetu ir iškart nuo jų pradėtum.
• Kai jau turi užduotį, kurią tau svarbu atlikti dabar, suskaidyk ją į mažus žingsnelius.
• Įvertink, kiek laiko tau gali užtrukti kiekvieno žingsnio atlikimas. Labai svarbu prisiminti, jog geriausiai žinosi kiek laiko tau reikia kai atliksi veiksmą ir matuosi laiką. Gali nutikti taip, jog padarysi daug greičiau nei tikėjaisi, o galbūt tau reikės daugiau laiko ir tai visiškai normalu.

Kaip atlikti užduotį?
Papasakosiu kelis naudingus būdus, gal tau jie padės arba įkvėps ieškoti savo metodų.

• Pradėk nuo sunkiausios užduoties, o visos kitos eis kaip per sviestą!
• Arba pirmiausia rinkis užduotį, kuri tau patinka ir taip „pakūrenk“ savo vidinę energiją.
• Dirbk tik 5 minutes. Tikiu, jog įtikinsi save, kad tiek ištversi. O laikui praėjus, įsivertink, gal norėsis užduočiai skirti dar penketą minučių.
• Nusistatyk, kiek laiko dirbsi ir griežtai to laikykis, net jei laikrodžiui suskambėjus jauti, jog galėtum nuveikti dar.

 Vieta ir laikas

• Pasirink tokią vietą, kurioje tau sekasi ir norisi dirbti.
• Išsiaiškink, kokiu dienos metu jautiesi energingiausias, produktyviausias ir kūrybiškiausias ir darbų imkis tada.
• Jei dažnai pamiršti, ką turi daryti, sukurk sau priminimų. Užduočių sąrašus palik sau matomoje vietoje.

Nusiteikimas ir emocinė savijauta

• Mintyse įsivaizduok kaip sėkmingai atlieki užduotį – save motyvavęs vaizdiniu, iškart eik prie užduoties.
• Jei sunku susikaupti, trumpam užsimerk ir sutelk savo dėmesį į kvėpavimą, pasistenk pailginti kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą, tai tęsk 10 minučių. Kvėpavimo praktikos padeda nusiraminti ir susitelkti.
• Apdovanok save po sėkmingai atlikto darbo. Maži malonumai naudingi ir pertraukų nuo užduoties metu, tai padės sumažinti diskomfortą nuo jo nepabėgant.

Kada atlikti užduotis?

Svarbu, jog turėtum tvarkaraštį visai savaitei. Tvarkaraštis turi būti struktūruotas ir aiškus.

• Pirmiausia susirašyk tai, kas neatsiejama nuo tavo rutinos: kada keliesi, eini miegoti, valgai, eini į mokyklą ar paskaitas.
• Likusį laiką užpildyk svarbiausiomis užduotimis, kurias atidėlioji.
• Kiekvienoje dienoje turi likti laiko poilsiui, jį taip pat svarbu įdėti į tvarkaraštį.

Svarbu suprasti, kad atidėliojimas yra įprotis, o įpročiams keisti reikia laiko, praktikos, atkaklumo ir kantrybės.