„Viskas, dabar jau susiimsiu, sveikai maitinsiuosi ir išliksiu produktyvus“ – jei pastarąsias kelias dienas ar savaitę gvildenai tokią ar panašią mintį, Tau reikia paskaityti šį įrašą.
Prasidėjęs rugsėjis visuomenę grąžina į seną vėsiojo sezono tvarką: vaikai grįžta į darželius ir mokyklas, studentai – į universitetus, atostogas baigia ir kolegos darbe. Vasarą keliavę ir pramogavę dažnai rugsėjį matome kaip laiką susikaupti ir užsiimti darbine veikla. Kai kuriems rugsėjis asocijuojasi su nauja pradžia dėl pokyčių, susijusių su šiuo laikotarpiu.
Kviečiame į rugsėjo tikslus ir planus pažiūrėti medicinos psichologės Evelinos Riepšaitės akimis.
Kodėl rugsėjį siejame su nauja pradžia?
Žmonės linkę grupuoti informaciją tam, jog geriau ją suvoktų bei galėtų atsiminti, priimti sprendimus. Panašiai skaidome ir savo gyvenimo etapus, o didesnis pokytis aplinkoje, rutinoje tampa žymekliu, jog prasideda kažkas naujo. Vieniems šis pokytis didesnis – mokyklos ar studijų pradžia, naujas darbas, kitiems mažesnis – sugrįžimas po atostogų, vaikų ruošimas pamokoms ir panašiai.
Pokyčiams esame linkę ruoštis. Mąstome apie tai, kaip keisis dienos ritmas, kokius naujus įsipareigojimus atneš pokytis kasdieniame gyvenime. Bandydami nusiraminti struktūruojame, sudarinėjame sąrašus kliūčių ir iššūkių bei strategijų, kurios padės tai įveikti, kuriame planus.
Pasiruošimas ateičiai yra vienas iš mūsų saugumo siekimo mechanizmų, leidžiantis jausti daugiau ramybės ir kryptingai naudoti savo energiją. Taigi, kelti tikslus ir planuoti rugsėjį visiškai normalu.
Kada nauji tikslai tampa nusivylimu?
Prioritetų susidėliojimas ir užduočių sąrašas primena, ką turėčiau daryti toliau. Tačiau dažnai naujo etapo pradžioje mes pervertiname savo fizines ir emocines galimybes. Į kasdienybę bandome įvesti daug skirtingų pokyčių, naujų įsipareigojimų ir pavargstame. Jaučiamas nuovargis parodo ne tik, kad man jau per daug. Dažnai pajuntame liūdesį, nusivylimą situacija ar savimi, kyla neigiamų, save vertinančių minčių, tokių kaip:
- „Aš neturiu valios.“
- „Nesugebu keistis.“
- „Metu viską, ką pradedu.“
Tai gali paskatinti kaltės ir gėdos jausmus, dingti motyvacija bandyti toliau.
Kaip rugsėjį pradėti lėčiau?
Kokius tikslus ir kada turėčiau kelti, kad pavyktų jų siekti ir jaustis gerai tai darant?
1. Pagalvok, ką Tavo poreikiuose atlieptų pokytis.
Keldamas tikslą galvok apie tai, kokius Tavo poreikius pokytis atlieptų – tikslas turi kilti ne iš lyginimosi su kitais ar neigiamo savęs vertinimo, nes tada tampa spaudimu, kyla nerimas, o savikritika dažnėja.
Jei kyla mintis „mano gyvenimas ne toks tvarkingas, koks turėtų būti“, įsivertink, kaip jauteisi iki šiol: ar pakakdavo laiko poilsiui, ar nudirbdavai pagrindinius darbus.
Naudinga keistis tada, kai kažkas, ką darai, neveikia.
2. Pagalvok, kiek gali „panešti“ per dieną ir jaustis gerai tai darydamas.
Pokyčiai rutinoje bei nauji įsipareigojimai privalo atitikti mūsų resursus. Pasvarstyk, kiek pastangų gali prireikti kiekvienam dalykui, įvertink, kaip atgausi jėgas, ir bent 20 procentų pokyčių tiesiog atsisakyk.
Naudinga susidaryti prioritetų sąrašą: kokie pokyčiai tau šiuo metu svarbiausi, o kitus palikti kitam gyvenimo laikotarpiui.
Bandai grįžti į mokyklos režimą, anksčiau nueiti miegoti nei įpratai vasarą, pradėti bėgioti, sveikiau maitintis namuose gamindamas vakarienę bei per dieną perskaityti bent 100 puslapių?
Visi šie tikslai savaime šaunūs, tačiau sunku įsivaizduoti, kad įmanoma nuo pirmų rugsėjo dienų pradėti visų jų vykdymą.
Kuriuos 3 iš šių 6 tikslų išsirinksi?
3. Prisimink, jog naujų įpročių ugdymas – rimtas reikalas.
Iš karto gali nepavykti. Pokyčius integruok po truputį, kad jie keistų kuo mažiau Tavo įprastos dienotvarkės ir taptų palanku elgtis naujuoju būdu.
Niekada nebėgiojai, bet labai nori padaryti tai savo rutina?
Pasidomėk, nuo ko geriausia pradėti, kaip paruošti kūną, ką savo dienoje pakeisi, kad rastum laiko bėgiojimui ir ką darysi, kai jausiesi pernelyg pavargęs bėgti 10 kilometrų?
Rugsėjis gali būti nauja pradžia. Bet tau nebūtina nuo rugsėjo 1-osios tapti nauju žmogumi.
